Naudinga informacija

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, kitomis institucijomis

Skaityti plačiau
Užimtumo tarnyba kviečia mokytis ir įgyti naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.
Jei esate inovatyvi ir nuolat tobulėjanti įmonė, o Jūsų komandai ar potencialiems darbuotojams trūksta kvalifikacijų ar kompetencijų, Užimtumo tarnyba kviečia mokytis ir įgyti naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.

Mokymo priemonėje gali dalyvauti bedarbiai ir dirbantys asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje. Galima rinktis mokymo programas, suteikiančias IT sektoriaus, inžinerijos ir kitas perspektyvias kvalifikacijas ar kompetencijas, iš neformaliojo mokymo programų Užimtumo tarnyba (uzt.lt) ir formaliojo mokymo programų Užimtumo tarnyba (uzt.lt)

Norite sužinoti daugiau? Kviečiame susisiekti su Užimtumo tarnybos Tauragės skyriumi Jums patogiu būdu:

Lina Ogintienė, tel.+370 608 11136; el. p. lina.ogintiene@uzt.lt;

Birutė Tutlienė, tel. +370 608 11134; el. p. birute.tutliene@uzt.lt.

Arba atvykti į Tauragės skyrių, Stoties g. 9, Tauragė.

Skaityti plačiau
PROFESIJŲ, KURIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, SĄRAŠAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS 2022 METAMS
UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DIREKTORIUS, 2021 metų lapkričio mėnesio paskutinę savaitę, pateikė sąrašą profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje itin trūksta. Sąrašas taikomas 2022 metams.

Kaip informuoja Užimtumo tarnyba, nuo šiandien pasiūlymus dėl papildomų profesijų įtraukimo gali teikti darbdaviai, darbdavių asocijuotos struktūros, profesinės sąjungos ar kitos darbuotojus atstovaujančios organizacijos, savivaldybės.

„Jei užsieniečio profesija įtraukta į šį sąrašą, jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl jo darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Užtikrinant objektyvumą ir sąrašo efektyvumą, antrus metus bendradarbiaujama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Jei Jūsų verslas taip pat susiduria su šių darbuotojų trūkumu - užpildykite užklausos formą ir aptarkime, kuo galime Jums būti naudingi.

PROFESIJŲ, KURIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, SĄRAŠAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS 2022 METAMS

Paruošė: Administratorė Jolanta Runzienė

Skaityti plačiau
VŽ tyrimas: kurios savivaldybės ištiesė pagalbos ranką verslui ir kas joje buvo
Publikuota: 2020-09-02 00:01

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė „Verslo žinios“

Be nacionalinio paramos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui priemonių paketo, pagalbos rinkinius vietos verslui atsistoti ant kojų ar sunkmečiui išgyventi sukūrė ir savivaldybės. 8 iš 60-ies savivaldybių papildomų pagalbos priemonių netaikė, rodo VŽ atlikta savivaldybių apklausa.

Populiariausios lengvatos, kurias savo iniciatyva pasiūlė savivaldybės, – nekilnojamojo turto (NT), žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatos ar atleidimas nuo šių mokesčių.

Šių mokesčių lengvatas – nuolaidą ar atleidimą nuo jų karantino laikotarpiu – pasiūlė maždaug 40 savivaldybių. Dažniausiai – visiems trims mokesčiams.

Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad tokių mokesčių lengvatos – dažnai pasitelkiama paramos verslui forma, tačiau jos turėtų būti taikomos kuo paprasčiau.

„Nemažai valstybių darė panašaus pobūdžio mokėjimo atidėjimus ar sumažinimus, bet idealiu atveju jie turėtų būti taikomi kuo mažiau biurokratizuojant visą procesą. Arba taikyti atidėjimą ar sumažinimą visiems, arba netaikyti išvis, kas nors galėtų kreiptis individualiai“, – sako Ž. Mauricas.

Iš savivaldybių pateiktų atsakymų matyti, kad tokios lengvatos daugiausia buvo taikomos verslui, kurio veikla karantino laikotarpiu buvo apribota arba uždrausta. Vadinasi, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ar ortopedijos techninių priemonių pardavimo, maisto turgaviečių – šios veiklos per karantiną buvo leidžiamos. Taip pat parama neskiriama už apleistus, nenaudojamus objektus.

Net nežinojo

Atleidimas visiškai ar iš dalies nuo NT, žemės ir žemės nuomos mokesčio yra vienas populiariausių sprendimų, kuriuos taikė ar dar tebetaiko dalis savivaldybių. Tačiau šios lengvatos naudą verslas ne visada pajaučia dėl vienos priežasties – jie patalpas nuomojasi, o šia lengvata pasinaudoja patalpų savininkai, nors dažnai tiek NT, tiek žemės nuomos mokesčio sąnaudos yra įtrauktos į nuomos kainą.

„Mūsų savivaldybė per karantiną verslą buvo atleidusi nuo NT ir žemės mokesčio? Nieko apie tai negirdėjau, patalpų savininkas nepasiūlė karantino laikotarpiu nė kiek sumažinti nuomos mokesčio. Dabar, kai sužinojau, kad savivaldybė jam taikė nuolaidas, kalbėsiuosi iš naujo, nes, kaip suprantu, tai yra parama verslui, o mūsų ji tiesiogiai nepasiekė“, – stebisi Liutauras Variakojis, Biržų UAB „Nitator-SLT“ direktorius.

Įmonė tiekia komponentus tokiems klientams kaip „Scania“, „Volvo“, „Renault“. Tik prasidėjus karantinui, bendrovė iš karto stabdė veiklą, nors teoriškai galėjo dirbti. Tačiau automobilių pramonė stojo visame pasaulyje, tad paklausos nebeliko.

„Beveik visus darbuotojus išleidome į prastovą. Tai, kad valstybė kompensavo dalį atlyginimo, labai pagelbėjo. Tai buvo vienintelė parama, kuria pasinaudojome, tačiau ji buvo svari. O kad savivaldybės finansiškai galėtų paremti nuo pandemijos nukentėjusį verslą, abejoju – juk jos tam neturi finansų. Nemanau, kad kas nors tikisi gauti pinigų iš savivaldybių ar kaltina, kad jos nepadeda – tai juk valstybės pareiga“, – svarsto L. Variakojis.

Liutauras Variakojis, Biržų UAB „Nitator-SLT“ direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Savivaldybių taikomos „nuolaidos“ skiriasi pagal sąlygas – vienos nurodo, kad jas gali gauti patekusieji į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą nukentėjusiųjų nuo COVID-19 įmonių sąrašą, dar dalis kviečia teikti individualius prašymus pasinaudoti lengvatomis, o dėl jų dydžio nuspręstų savivaldybės tarybos. Kitos lengvatas pritaiko automatiškai visiems mokėtojams.

„Savivaldybė netenkino nė vieno individualaus prašymo suteikti mokesčių ar vietos rinkliavų lengvatų, o suteikė jas visiems verslams, nukentėjusiems nuo COVID-19“, – VŽ nurodo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos verslui taikomos lengvatos – sprendimas atleisti visus į nukentėjusiųjų sąrašą patekusius mokėtojus nuo 10% metinių NT, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių – 2020 m. biudžetui kainuos 314.000 Eur, atleidimas nuo vietos rinkliavos už išorinę reklamą ant savivaldybės pastatų biudžetui atsieis 84.000 Eur negautų pajamų, atleidimas nuo rinkliavos už prekybą ir paslaugas – 84.500 Eur, o karantino metu pritaikyta 30% nuolaida savivaldybės turto nuomai, kuria pasinaudojo 21 įmonė, uostamiesčiui kainavo 7.500 Eur.

Dauguma savivaldybių tikslių skaičiavimų, kiek lėšų skirta paramai verslui dėl COVID-19, nepateikia, nes jos dydis bus matomas per įtaką biudžeto pajamoms arba bus aiškus kitąmet, apskaičiavus metinius mokesčius. Kai kurios nurodo, kad šiemet skyrė daugiau lėšų smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondams.

Beje, pastaruosius nurodo turinčios visos 60 savivaldybių, tad verslas, nukentėjęs nuo pandemijos padarinių, gali dalyvauti ir įprastinėse tų fondų programose, priemonėse.

Subsidijos, parama e. parduotuvei

Iš savivaldybių pateiktų atsakymų matyti, kad verslui buvo gelbėjama ir papildomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, kompensuojama dalis e. parduotuvės kūrimo išlaidų, nustatomi 1 Eur verslo liudijimų įkainiai arba skiriama panaši į Vyriausybės patvirtintų priemonių – nuomos kompensacijos ar subsidijų – pagalba.

Pavyzdžiui, Varėnos savivaldybė, atnaujinusi SVV rėmimo aprašą, kuriame numatė kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, be žemės, žemės nuomos, NT mokesčio ir savivaldybės patalpų nuomos lengvatų, numatė ir dalinį e. parduotuvės įsigijimo ar nuomos išlaidų kompensavimą.

Finansinę paramą dėl patalpų (priklausančių ne savivaldybei) nuomos išlaidų pasiūlė ir Marijampolės, Utenos r., Vilkaviškio r. savivaldybės.

O lengvatų nuomininkams, kurie nuomojasi patalpas iš savivaldybės, suteikė beveik 40 savivaldybių: dalis atleido nuo mokesčio karantino laikotarpiu, kitos atidėjo mokėjimo terminą, trečios pritaikė lengvatą nuomininkėms maitinimo įmonėms.

Vienkartines subsidijas verslui, savarankiškai dirbantiems smulkiesiems numatė Lazdijų r. savivaldybė – smulkieji gali kreiptis dėl vienkartinės paramos (iki 1.000 Eur), jei išsaugojo darbo vietą, o Joniškio smulkieji gali kreiptis dėl 150 Eur vienkartinės subsidijos.

Papildomos pagalbos priemonės susijusios ir su konkretaus regiono poreikiais. Pavyzdžiui, Varėnoje nemokami leidimai užsiimti prekyba ir teikti paslaugas 2020 m. numatyti prekiautojams miško gėrybėmis, o Lazdijuose kompensuojami geriamojo vandens ir maudymosi vietų vandens tyrimai. Kaip paaiškina savivaldybė, tokia priemonė aktuali rekreacijos, turizmo vietovėje, ja pasinaudojo per 40 verslininkų. Birštone komunalinių paslaugų mokesčių kompensacijos karantino laikotarpiu skirtos būtent sanatorijoms, apgyvendinimo įstaigoms.

O Neringos savivaldybė nurodo, kad, priešingai nei kiti kurortai, per karantiną neuždraudė apgyvendinimo paslaugų – teisę apsispręsti paliko jų teikėjams. Tik tie, kurių veikla yra patalpų nuoma, turėjo vadovautis higienos norma, kuri įprastai jiems nėra taikoma.

Nemokami leidimai

8 savivaldybės atsigręžė į smulkiausią verslą – dirbančius savarankiškai, ir pritaikė lengvatų, susijusių su verslo liudijimais – juos galima išsiimti nemokamai arba už simbolinį 1 Eur mokestį, kaip nusprendė Tauragės r. savivaldybė, arba sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis už verslo liudijimą, kai veikla buvo apribota, įskaitomas vėlesniu laikotarpiu. Kai kurios savivaldybės nurodė, kad įprastai taiko mažesnius jų įkainius.

Trečdalis – apie 20 savivaldybių – pasiūlė vietos rinkliavų lengvatų. Daugiausia – nemokamų prekybos ir paslaugų, lauko kavinių leidimų. Dauguma savivaldybių nurodė atvėrusios miesto viešąsias erdves maitinimo įstaigoms – leido nemokamai išplėsti lauko kavinių plotą, pastatyti papildomų staliukų lauke.

Pavyzdžiui, Kaune nemokami leidimai išduoti 66 lauko kavinėms, skaičiuojama, kad biudžetas dėl to šiemet negaus 20.000 Eur vietos rinkliavos pajamų, o galimybe nemokamai pasididinti lauko kavinės plotą pasinaudojo 22 kavinės.

„Šiemet laukas populiarus kaip niekada. Gal kad ir vasara gera pasitaikė, gal kad žmonės saugiau jaučiasi lauke negu patalpoje. Mes turime apie 30 vietų terasą, ten staliukai yra užimami pirmiausia, tik paskui einama į vidų“, – pasakoja Laura Viduolytė-Pupelienė, UAB „Vilauna“, Rokiškyje valdančios restoraną „Pupelė“, direktorė. Rokiškio savivaldybė iki spalio 1 d. taip pat atleido nuo vietos rinkliavos lauko kavines. Už tai, kad verslininkai įsirengė staliukus ir lauke, mokesčio mokėti nereikia, be to, galima pasirinkti vietą, kur tai padaryti.

Laura Viduolytė-Pupelienė, kavinės „Pupelė“ Rokiškyje direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tokios savivaldos iniciatyvos kaip nemokami veiklos leidimai, ekonomisto Ž. Maurico vertinimu, yra viena tikslingiausių pagalbos priemonių, nes skatina veikti ir nesukuria didelių administravimo rūpesčių.

„Tokios priemonės labai geros, nes tai – paskatų suderinamumas. Pasiūlomas saldainis, ir iškart atsiranda paskata tęsti veiklą. Įmonė galvoja: ai, sunku, našta, gal kreipsiuosi paskolos, o gal neverta, užsidarysiu. Ir tada pasirodo iniciatyva – kai atsidarysite, iškart nemokamai leisime pasistatyti neribotą skaičių staliukų lauke, – tai paskata dirbti toliau ir pavydas, kad ir konkurentas turės daugiau staliukų“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Galima kreiptis

8 savivaldybės papildomų pagalbos priemonių verslui netaikė, bet dalis jų atsakymuose VŽ teigia, kad svarstytų atskirus prašymus.

Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybė, netaikiusi paramos priemonių, paskelbus karantiną, aiškinosi, kokios pagalbos vietos įmonėms reikėtų.
„Turime reguliarius susitikimus su verslu, o pandemijos metu, kiek leidžia sąlygos, ryšį nuolat palaikome. Klausėme verslo, kuo galėtume padėti, bet optimizmo buvo daugiau nei pesimizmo. Pavyzdžiui, transportininkai, pervežėjai sakė yra nustebę, kad didelių nuosmukių nebuvo, buvo ūgtelėjimas. Smulkieji verslininkai – prekybininkai, paslaugų teikėjai – kreipėsi į savivaldybę paaiškinimo, kaip atitikti saugumo reikalavimus, operacijų vadovo nurodymus“, – sako Marius Žitkus, Kazlų Rūdos savivaldybės mero pavaduotojas.

Jis nurodo, kad nors pagalbos priemonių neskelbė, verslas gali kreiptis, o savivaldybė yra sulaukusi kelių NT, žemės mokesčių lengvatų prašymų.

Kai kurios savivaldybės, siekdamos padėti verslui lengviau sužinoti informaciją apie pagalbos priemones – tiek nacionalines, tiek savivaldos, nurodo sukūrusios specialius polapius interneto svetainėse, kitos parengė kovos su pandemijos padariniais planus.

Plačiau:

https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2020/09/02/vz-tyrimas-kurios-savivaldybes-istiese-pagalbos-ranka-verslui-ir-kas-joje-buvo#ixzz6Wuc0pNzQ
Skaityti plačiau

UAB GRAND PARTNERS MEISTRŲ AKADEMIJA pristatymas TAVA nariams

Meistrų akademija

Master^©

Skirta

Nariams

PRISTATYMAS

Pradinis kliento poreikis

GRAND PARTNERS specialistai įvairių grandžių vadovų akademijas organizuoja ir veda jau daugiau nei 12 metų. Tai ypatingai populiari, didelio Klientų dėmesio sulaukusi įmonės paslauga.

Kas yra Meistrų akademija?

Ši programa idealiai atitinka vidurinės grandies vadovų gamyboje poreikius: informacija pateikiama labai praktiškai, sukuriant tokias aplinkybes, kai dalyviai privalo išbandyti įgytas žinias praktikoje. Todėl pokyčiai vyksta jau po pirmojo modulio.

Tai tęstiniai mokymai, kuriuos sudaro kelios mokymų temos bei įvairios užduotys savarankiškam darbui ar papildomam darbui su konsultantu tarp jų. Akademija - tai efektyvus sprendimas, siekiant realių pokyčių, nes per 4-6 akademijos mėnesius dalyviai ne tik tęsia tam tikros temos nagrinėjimą, bet ir nuolat taiko įgytas žinias savo darbe, turi galimybę su specialistais aptarti, kas sekėsi, užduoti aktualius klausimus, konsultuotis.

Meistrų akademijos nauda įmonei:

Meistrai ir kiti vidurinės grandies vadovai aiškiai suvoks, kuo vadovas skiriasi nuo specialisto ir kaip jis užtikrina rezultatą, pasitelkdamas savo komandą;
Meistrai ir kitų padalinių vadovai pradės glaudžiau bendradarbiauti, sprendžiant gamyboje kylančias problemas ir siekiant įmonės tikslų;
Atsiskleis vadovai, gebantys ir norintys tobulėti, keistis, bei tie, kurie negalės kelti savo vadovavimo efektyvumo;
Įgytos žinios ir praktiniai vadovavimo įrankiai padės formuoti į rezultatą orientuotą kultūrą;
Vidurinės grandies vadovai pradės rodyti daugiau iniciatyvos, gebės teikti pasiūlymus veiklos tobulinimui;
Pagerės meistrų darbas su darbuotojais, kuris didins jų įsitraukimą ir mažins darbuotojų kaitą.

Dalyviai

Kartu su GRAND PARTNERS įgyvendinamos meistrų programos dėka meistrai pradėjo pasitelkti savo komandos narius, spręsdami problemas, formuojasi glaudesnis bendradarbiavimas tarp pamainų ir skirtingų padalinių.
Giedrė Dauguvietytė, personalo ugdymo vadovė
Koncernas SBA, UAB

Programa skirta vidurinės grandies vadovams - meistrams, gamybos koordinatoriams, inžinieriams, turintiems bent 2 tiesiogiai pavaldžius darbuotojus, už kurių darbo rezultatus jie yra atsakingi.

Metodika

Mokymai paremti konkrečiomis situacijomis, su kuriomis meistrai ir cecho vadovai susiduria kasdien savo darbe ir kurias jie turi išmokti efektyviai valdyti. Kiekvienas žinių blokas ir kiekvienas suteiktas vadovavimo įrankis bus iš karto taikomas konkretiems praktiniams iššūkiams. Kiekvieno mokymų modulio pabaigoje dalyviai formuoja planą, ką ir kaip planuoja pakeisti savo vadovavime, savo darbe su komanda, savo darbo vietoje. Grįžę į darbo vietą, dalyviai turės atlikti „namų darbus“, t.y. praktiškai išbandyti įgytas žinias, įgyvendinti numatytą planą, kad susiformuotų tinkamas įgūdis.

Dalyviai tarp mokymų modulių taip pat susitikinėja su savo tiesioginiais vadovais ir personalo skyriaus atstovais aptarti savo pažangą, pasiekimus ir nesėkmes, tam kad mokytųsi iš savų ir kitų klaidų, o ugdymo procesas būtų tęstinis ir nuoseklus.

Programos metu taikomi metodai:

a) Realių situacijų simuliacijos, leidžiančios išbandyti savo gebėjimus realiu laiku, realiose situacijose;

b) Atvejų analizė, kurių metu dalyviai analizuoja tikras situacijas savo ar kitose įmonėse, pateikia rekomendacijas, diskutuoja ir mokosi iš klaidų bei vieni iš kitų;

c) Praktiniai asmeninio produktyvumo įrankiai, kuriuos dalyviai galės taikyti savo kasdieniame darbe spręsdami problemas ir siekdami tikslų;

d) Individualios ir grupinės užduotys, kurių metu dalyviai teoriją suvoks per praktiką, realų patyrimą.

Programos trukmė

5 moduliai - 5 dienos mokymų bei įvairios praktinės užduotys savarankiškam darbui tarp jų. Modulių temos pristatytos žemiau. Praktinės užduotys savarankiškam darbui adaptuojamos prie įmonės specifikos, grupės kompetencijos lygio, darbinės situacijos bei poreikių.

Meistrų akademijos eiga

Po kiekvieno modulio:

Praktinės užduotys savarankiškam darbui + Grįžtamasis ryšys apie dalyvių progresą + Praktinė užduotis cecho (pamainos) vadovams, kurią turi atlikti kartu su meistrais

Programos turinys

Darbinė sesija

Sesijos tikslai:

Susipažinti su įmonės ir būsimos akademijos dalyvių problematika;
Išgryninti konkrečius meistrų ugdymo tikslus;
Suplanuoti programos eigą, prioritetus ir akcentus pagal įmonės poreikius.

Grįžtamojo ryšio sesija akademijos pabaigoje

Sesijos tikslai:

Aptarti dalyvių pažangą ir iškeltų tikslų pasiekimą;
Aptarti „talentus“ – dalyvius, kurie turi didesnį vadovo potencialą ir ateityje galėtų tapti kandidatais į vadovų rezervą;
Numatyti tolimesnius ugdymo prioritetus (jei yra toks poreikis).

Po mokymų „Vičiūnų meistrų akademijoje“ pasikeitė vadovų požiūris į darbuotojus. Tai padėjo sumažinti darbuotojų kaitą ir padidinti darbuotojų įsitraukimą. Programa taip pat įgalino vadovus efektyviau spręsti problemas, rodyti daugiau iniciatyvos. Esame patenkinti bendradarbiavimu su GRAND PARTNERS.
Jolanta Jonušienė, personalo vadovė
Vičiūnai Group

1 modulis: Sėkmingo vadovavimo gamyboje pamatai

Kiekvienos gamybinės įmonės technologiniai procesai unikalūs, todėl gamybos meistro pareigoms parenkami žmonės, kurie puikiai „tvarkėsi“ su darbininko arba operatoriaus pareigomis. Vėliau susiduriama su problema, jog toks meistras puikiai išmano gamybinį procesą, tačiau ne visada suvokia, ką jis turi daryti kaip vadovas ir toliau elgiasi kaip specialistas. Šio modulio metu meistrai aiškiai suvoks, kas įeina į vadovo atsakomybes, atpažins savo daromas klaidas ir išgrynins svarbiausius meistro, kaip vadovo, darbo prioritetus.

Modulio turinys:

Vadovas ar specialistas? Kuo geras meistras skiriasi nuo gero specialisto?
Kas turi pasikeisti vadovo mąstyme, kylant iš darbininko į meistrus ir iš meistro į pamainos vadovą (cecho vadovą)?
Brigada (pamaina) kaip meistro vadovavimo stiliaus atspindys.
Kokį poveikį brigadai daro vienoks ar kitoks meistro elgesys? Savo daromų klaidų atpažinimas.
Svarbiausi meistro kaip vadovo darbo prioritetai.
Ką reiškia „dirbti su žmonėmis“ meistro kasdieniame darbe?
Kaip dirbti su skirtingo būdo žmonėmis? Savo komandos analizė (vertinimas);
Esminės klaidos, kurias daro meistras (ar kitas vidurinės grandies vadovas), siekdamas užtikrinti rezultatą.
Veiklos prioritetų nustatymas vykstant staigiems pokyčiams ir atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.